ES Teisingumo ministrų tarybos darbotvarkės prioritetas – naujos priemonės rusijos agresijos nusikaltimams tirti
Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė šiandien dalyvauja ES Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryboje, kurioje itin daug dėmesio skiriama naujų teisinių priemonių paieškai rusijos vykdomos karinės agresijos Ukrainoje kontekste.
„Tarptautinio koordinacinio centro Rusijos agresijos nusikaltimams tirti (ICPA) įsteigimas Hagoje yra vienas svarbiausių iki šiol žengtų žingsnių, siekiant įsteigti specialųjį tarptautinį tribunolą, – pabrėžia G. Grigaitė-Daugirdė. Prasidėjus karui Ukrainoje itin svarbu buvo operatyviai pradėti vykdomų nusikaltimų tyrimus. Tačiau šiandien, praėjus metams nuo karo pradžios, laikas žengti likusius žingsnius, kurie užtikrintų teisingumą Ukrainai“.
Taryboje taip pat aptariama sankcijų taikymo už Europos Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus ir turto susigrąžinimo bei konfiskavimo srityse pažanga.
ES ministrų taryboje numatoma priimti sprendimą dėl Tarybos išvadų, susijusių su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir pilietinės visuomenės įtraukimu.
Pasak G. Grigaitės-Daugirdės, Lietuva palaiko Tarybos išvadas, kuriose pabrėžiama pilietinės visuomenės organizacijų ir žmogaus teisių gynėjų apsaugos, rėmimo ir įgalinimo svarba, siekiant veiksmingai prisidėti prie Chartijos taikymo ir pagrindinių žmogaus teisių apsaugos visoje Europos Sąjungoje.
„Mūsų šalis, pasitelkusi nevyriausybines organizacijas (NVO), aktyviai inicijuoja diskusijas apie Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos peržiūros metu gautų rekomendacijų įgyvendinimą. Diskusijomis siekiama stiprinti dialogą su NVO ir pilietine visuomene. Politinių iniciatyvų ir teisės aktų projektų prieinamumas NVO ir galimybės joms aktyviau įsitraukti į šiuos procesus, NVO finansavimo užtikrinimas – vieni svarbiausių veiksnių, padedančių užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, ypač atsižvelgiant į NVO kuriamą pridėtinę vertę krizinėse situacijose, taip pat didelį bendradarbiavimo su NVO ir pilietine visuomene poreikį ir naudą teisėkūros srityje“, – teigia G. Grigaitė-Daugirdė.
Taip pat diskutuojama apie kovos su rasizmu ir antisemitizmu priemones.
„Lietuva deda visas pastangas, kad didėtų visuomenės informuotumas apie kovą su visų formų rasizmu ir antisemitizmu. Smerkiame visų formų diskriminaciją dėl rasės, tautybės bei religinių įsitikinimų ir siekiame užtikrinti tinkamą teisinį atsaką į tokius veiksmus. Itin daug dėmesio skiriame pagalbos, įskaitant nemokamą teisinę pagalbą, teikimui nukentėjusiems asmenims. Siekiant paskatinti visuomenę netoleruoti neapykantos nusikaltimų, Lietuvoje sukurta speciali interneto platforma, kurioje asmenys gali pranešti apie tokius nusikaltimus NVO arba policijai ir sulaukti pagalbos“, – akcentuoja G. Grigaitė-Daugirdė.
ES teisingumo ministrai taip pat diskutuoja apie organizuoto nusikalstamumo, susijusio su narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, keliamas grėsmes ir tokių veikų užkardymo priemones.
Tai pat aptariamos kylančios kliūtys kreipiantis į teismą, jų įveikimo galimybės, priemonės, suteikiančios galimybes teisminiame procese dalyvaujantiems asmenims efektyviai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Skiriama dėmesio ir teismų veiklos skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo teisingumo institucijomis užtikrinimui bei skaitmeninių technologijų vaidmens aptarimui, siekiant teisinės sistemos veiksmingumo.
ES Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryba vyksta Belgijoje, Briuselyje.
