Lietuvos iniciatyvos prasidėjus rusijos agresijos veiksmams prieš Ukrainą

Autorius Teisinė pagalba · 2024 23 vasario

2024-02-23

Teisingumo ministerijos pasiektos teisinės pergalės prasidėjus rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą:

2022 m. vasario 28 d. Lietuva pirmoji pasinaudojo Romos Statuto 14 straipsnio galimybe ir paprašė Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroro pradėti tyrimą dėl rusijos ir baltarusijos karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmoniškumui. Šis tyrimas buvo pradėtas nepraėjus parai.
2022 m. kovo 1 d. teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu įvertinti rusijos ir baltarusijos vadovų vykdomą agresiją Ukrainos atžvilgiu. Lietuvos Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už agresijos nusikaltimą ir suteikia galimybę persekioti už jį atsakingus asmenis, remiantis universaliosios jurisdikcijos principu, ir juos teisti už akių. Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas.
2022 m. kovo 4 d. vykusioje ES Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryboje buvo sutarta griežtai pasmerkti agresorių vykdomą neišprovokuotą karinę invaziją Ukrainoje ir siekti konsoliduoti pastangas, kad būtų vykdomas teisingumas.
2022 m. gegužės 12 d. Teisingumo ministerija surengė tarptautinę ekspertų konferenciją „Baudžiamoji atsakomybė už agresiją prieš Ukrainą. Kaip įvykdyti teisingumą?“.
2022 m. gegužės 21 d. teisingumo ministrė oficialiai kreipėsi į Europos Komisijos teisingumo komisarą ir ES valstybių narių teisingumo ministrus ragindama ES lygiu svarstyti specialaus tribunolo steigimą rusijos ir baltarusijos diktatorių bei kitų agresiją Ukrainoje planavusių ir jai vadovaujančių asmenų tarptautinei baudžiamajai atsakomybei užtikrinti. Nuo tada šis klausimas nuosekliai nagrinėjamas ES Taryboje bei Jungtinių Tautų organizacijos atstovų darbo grupėje.
2022 m. liepos 22 d. Lietuva pateikė prašymą prisijungti prie Tarptautinio Teisingumo Teismo bylos, pradėtos pagal Ukrainos pareiškimą 2022 m. vasario 26 dieną. Lietuva taip siekia prisidėti prie tarptautinės teisės aiškinimo, siekiant, kad būtų teisingai pritaikyta Genocido konvencija. 2023 m. birželio 6 d. Lietuvai leista įstoti į Tarptautiniame Teisingumo Teisme nagrinėjamą bylą.
2022 m. rugpjūčio 11 d. Europos Žmogaus Teisių Teismui įteiktas Lietuvos Respublikos prašymas leisti įstoti į bylą „Ukraina prieš rusijos federaciją“ trečiosios šalies teisėmis ir 2023 m. kovo 17 d. Lietuvai leista įstoti į šią bylą. Šiai dienai į bylą įsitraukė 32 valstybės ir ES.
2023 m. sausį Lietuva prisijungė prie neformalios darbo grupės dėl specialaus tribunolo dėl rusijos agresijos prieš Ukrainą steigimo. Įvyko šeši darbo grupės susitikimai Prahoje, Strasbūre, Taline, Varšuvoje, Hagoje, Berlyne.
2023 m. vasarį minint invazijos į Ukrainą metines, Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos iniciatyvai skirti papildomus 100 tūkst. Eur karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui tiriančiam Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui. Suprasdama tyrimo mastą ir sudėtingumą Lietuva ir 2022 m. skyrė 100 tūkst. Eur finansavimą ir delegavo nacionalinį ekspertą – tyrėją į Ukrainos situacijos tyrimo grupę. Papildomus 100 tūkst. Eur Lietuva skyrė 2024 m. vasarį.
2023 m. kovą kartu su programa „Kurk Lietuvai“ buvo pristatytas universaliosios jurisdikcijos, kaip metodo teisingumui Ukrainos karo aukoms pasiekti, pagalbinių priemonių rinkinys ikiteisminiam ir teisminiam nagrinėjimui.
2023 m. liepos 3 d. Hagoje, Nyderlandų karalystėje, buvo atidarytas specialus centras, kuris tirs agresijos prieš Ukrainą nusikaltimus. Prokurorai renka įrodymus, kaip karas buvo planuojamas ir vykdomas. Taip yra užpildoma teisinė spraga, kuomet Tarptautinis Baudžiamasis Teismas galėjo tirti konkrečius karo nusikaltimus, bet ne agresiją.
2023 m. rugsėjo mėn. įvyko Tarptautinio Teisingumo Teismo posėdis, kurio metu į bylą įstojusios valstybės išdėstė savo argumentus dėl rusijos piktnaudžiavimo Genocido konvencija ir teismo jurisdikcijos klausimų. 2024 metų pradžioje teismas paskelbė sprendimą dėl ginčo priimtinumo.
2023 m. gruodžio 8 d. Jungtinėse Tautose įvyko Lietuvos inicijuota ekspertų diskusija atsakomybės už agresijos nusikaltimą tema. Renginys buvo skirtas aptarti poreikį keisti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo jurisdikciją agresijos nusikaltimo atžvilgiu ir buvo organizuojamas vykstant Romos Statuto, valstybių narių ministrų ir delegatų asamblėjai.
2024 m. vasario 14 d. teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pasirašė Liublianos – Hagos Konvenciją, kuri skirta stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą tiriant genocido nusikaltimą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus bei kitus tarptautinius nusikaltimus ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą už juos.